Joninės – viena smagiausių ir gražiausių vasaros švenčių, išsaugojusi gausybę senoviškų tradicijų. Joninių tradicijose didelė reikšmė buvo teikiama vandeniui, juk vandens reikėjo, kad derlius būtų gausus, taip pat Joninių burtams su augalais, vandeniu, saule ir ugnimi. Jovariečiai trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventę paminėjo birželio 21 d. Dėka panaudotų Joninių simbolių ir tradicinių veiklų, šventės dalyviai užčiuopė Joninių dvasią. Vaikai ir darželio darbuotojai, pasipuošę vainikais, į šventės teritoriją keliavo pro simbolinius įvairiais žolynais apipintus Joninių vartus, pro kuriuos įžengę tapo stebuklingos šventės dalyviais. Vartai, vainikų pynimas ir dabinimasis, simbolinis laužas, per kurį vaikai drąsiai šokinėjo, šlakstėsi vandeniu, pasivaikščiojo basomis Kneipo pažintiniu-sveikatingumo taku, kuriami gamtos paveikslai, būrimas, tai veiklos, kurios kūrė smagią gražios, spalvingos gražiausios vasaros šventės nuotaiką. Iki mūsų laikų geriausiai žinomas ir per Jonines magiškų galių įgaunantis bei pražystantis papartis. Tikėkimės, kad tikrąją Joninių naktį paparčio žiedo vaikai ir darbuotojai ieškos drauge su tėveliais ar kitais artimaisiais.
